Ehrensbergerio ūkis

HiPP pavyzdinis ūkis, skirtas biologinei įvairovei saugoti 

Ehrensbergerio ūkyje HiPP taiko įvairias priemones, siekiant išsaugoti bei padidinti biologinę įvairovę. Iki 2015 metų buvo siekiama, kad ūkis būtų tvarus ir efektyvus ekologinio ūkininkavimo pavyzdys. Tai yra modelis kitiems žaliavų, iš kurių gaminami HiPP produktai, augintojams ir gamintojams.

Mes norime parodyti, kaip tvarumas ir biologinės įvairovės saugojimas gali būti integruotas į kasdienę ūkio veiklą.

 

Ehrensbergerio ūkis

Siekiama, kad šis pavyzdinis verslas būtų tvarus ir efektyvus.

Tai yra modelis kitiems HiPP produktų žaliavų augintojams.

 

Dirvos kokybė

Ekologiški šiaudai, uolienų miltai, kieto mėšlo trąšos ir kiti natūralūs metodai pagerina dirvožemio derlingumą.

 

Senosios veislės

Senosios veislės, tokios kaip Braunvieh galvijai (Bavarijoje liko tik 500), teikia genetinę įvairovę.

 

Ekosistemos

Sukuriamos naujos buveinės su miško ganyklomis, medžių eilėmis, gyvatvorėmis apsaugoti laukinius gyvūnus (pvz., Nykstančiam raudongalviui krūmynui), negyvų medžių gyvatvorėmis, žydinčių augalų juostoms laukų pakraščiuose ir pievose.

Dirbamos žemės planas ir mokslinių duomenų rinkimas

Ūkių ir dirbamos žemės vietos pasirinkimo veiksniai padeda sukurti konkrečių pasiūlymų, kaip pagerinti rūšių įvairovę ir išsaugoti gamtą. Šiame projekte mes bendradarbiaujame su Bioland, Miuncheno technikos universitetu ir Hanoverio technikos universitetu, taip pat su Bavarijos paukščių apsaugos taryba.

Siekdami išsaugoti ir didinti rūšių įvairovę, senosios veislės apgyvendinamos ūkyje: Braunvieh galvijai, kurių Bavarijoje liko vos 500, Škudžių (Skudde) avys (1000 avių Vokietijoje) ir senoji viščiukų veislė Appenzeller Spitzhauben.

Škudžių (Skudde) avys
Appenzeller Spitzhauben viščiukai

Remiantis nykstančių gyvūnų sąrašu Braunvieh galvijai patenka į „labai nykstančiųjų“ kategoriją. Ehrensbergerio ūkyje, HiPP pavyzdiniame darnaus ūkininkavimo projekte, šie galvijai auginami jų rūšiai būdingomis sąlygomis. Originalūs Braunvieh galvijai kilo iš vadinamųjų Torfrindo galvijų, kurie ganėsi prie ežerų Alpių pakraštyje prieš daugiau nei 2000 metų.

Nykstančios rūšys, tokios kaip geltonpilvė rupūžė, yra įsikūrusios Ehrensbergerio ūkyje.

Bendradarbiaudamas su Bavarijos paukščių apsaugos taryba, Ehrensbergerio ūkis įgyvendina „pakartotinio įvežimo“ projektus, kurie skirti apgyvendinti tokius gyvūnus kaip fazanai, tvartų pelėdos, išskirtines mailiaus ir rupūžių rūšys.

Reta paprastoji medšarkė yra labai svarbus paukštis normaliai gyvatvorių ekosistemai.

Paprastoji medšarkė svarbi rūšys ekosistemai. Dėl intensyvaus ūkininkavimo yra mažiau gyvatvorių ir krūmų, kaip natūralių buveinių paukščiams. Paprastoji medšarkė jau priskiriama prie nykstančių rūšių. Šis retas paukštis yra geriausiai žinomas dėl to, kad savo aukas spjauna ant erškėčių. Pagal populiarų įsitikinimą, prieš sulesdamas grobį, jis visada surenka devynis vabzdžius. HiPP sukūrė naujas buveines šiems paukščiams Ehrensbergerio ūkyje.

Ūkyje įkurtas vabzdžių „viešbutis“ ir „prieglauda“ driežams, norint kompensuoti natūralių buveinių trūkumą šiems gyviesiems sutvėrimams. Visame ūkyje iškelti lizdai ir inkilai, nes jaučiamas trūkumas natūralių drevių pelėdoms, žvirbliams, zylėms, šikšnosparniams, varnėnams, sakalams.

Šie iš natūralių rąstų pagaminti inkilai turėtų suteikti veisimosi vietą vikšreliams ar pelėdoms. Šiomis dienomis, deja, įprasta iš miško išvežti negyvą medieną (natūralias daugelio paukščių lizdų vietas). Būtent todėl įrengiami inkilai kaip alternatyva.

Daug žmonių galėtų gyventi be medaus, bet be bičių – tikrai ne. Šie vabzdžiai ne tik tiekia saldųjį nektarą, bet pirmiausia – apdulkina gėles. Taip augalai apsaugomi nuo išnykimo ir užtikrinamas gausus derlius. Jei nebūtų bičių, vaisių derliui kiltų pavojus. Kai bitės žūsta ar jas užpuola kenkėjai, tai paveikia visą gyvąją gamtą, tame tarpe ir žmogų. Todėl HiPP dalyvauja įvairiuose biologinės įvairovės išsaugojimo projektuose, kurių tikslas – saugoti natūralias bičių gyvenimo vietas. Ehrensbergerio ūkis šiuo metu yra šešių bičių kolonijų „namai“, įkurti pradėjus dramatiškai mažėti bičių populiacijai.

Buvo sukurtos naujos ekosistemos (medžių eilės, apsauginės gyvatvorės, sausmedžių  gyvatvorės, žydinčių gėlių juostos laukų pakraščiuose ir pievose), t. y. buveinės ropliams, paukščiams, mažiems žinduoliams ir vabzdžiams. Sausmedžio gyvatvorių principas yra ne kurti naujas gyvatvores sodinant jas, bet leisti joms susiformuoti natūraliai, sunešus sausas šakas vėjui. Šakos, šakelės ir lazdelės sukraunamos kaip siena, kuri taip pat apsaugo augančius augalus. Tokių konstrukcijų pranašumas yra mažos statybų išlaidos, o antra – laisvai sukrauta negyva mediena yra namai daugybei retų rūšių.

Įprastos žemdirbystės laukai ir pievos apsodinami iki pat miškų krašto, kad būtų daugiau derliaus. Norėdami palaikyti biologinę įvairovę ir tvarumą, mes sodiname gyvatvores panaudodami sausmedžius ir vietines laukines gėles. Tai gyvūnams suteikia tinkamą gyvenamąją vietą, galvijams apsaugą nuo vėjo ir sumažina dirvožemio eroziją.

Trys darnaus ūkininkavimo elementai Ehrensbergerio ūkyje:


senosios gyvūnų veislės ganyklose, laukų kraštai, apsodinti sausmedžiais, ir natūralios gyvūnų gyvenimo sąlygos Europinio buko miške.

Kalbant apie dirvožemio derlingumo gerinimą, pavyzdiniame projekte buvo išbandyti įvairūs metodai, pavyzdžiui, uolienų miltai naudojami „surišti“ amoniaką, tręšiama kietu mėšlu ir kitais natūraliais metodais. Taip pat naudojamos priemonės gyvūnų sveikatai palaikyti, pavyzdžiui, kaip pakratai naudojami veiksmingi mikroorganizmai ar ekologiški šiaudai.

Dirvožemio kokybei įtakos turi daug veiksnių, ypač ūkininkaujant.

  1. Perteklinis vystymasis.
  2. Cheminiai pramonės ir žemės ūkio elementai, turintis ilgalaikių padarinių dirvožemio sveikatai ir veiksmingumui.
  3. Fiziniai veiksniai, atsirandantis dėl netinkamo apdorojimo (sunkiasvorių žemės ūkio padargai sunaikina jautrius dirvožemio kompleksus, todėl derliui palaikyti reikalingos cheminės medžiagos).
  4. Darbas netinkamu metu.
  5. Organinių medžiagų praradimas dėl netinkamos trąšos, netinkamos sėjomainos ir netinkamo dirvožemio apdorojimo.
  6. Požeminio vandens kokybės pablogėjimas netinkamai naudojant žemę.


Principas:

„Sveika dirva - sveikas augalas - sveikas žmogus ir sveikas gyvūnas“ yra devizas, taip pat tvarios gamybos principas, kuris yra svarbus sveikai dirvai išsaugoti.

Gera žinoti:

  • Gera ekologiška dirva gali absorbuoti ir išlaikyti 150 l vandens per dieną.
  • 56 % ES dirvožemio yra negyvybinga.
  • Geras ekologiškas dirvožemis gali sukaupti 575–700 kg CO2 per metus 1 hektare.
  • Sliekai yra labai svarbūs dirvožemiui – patręšia organinėmis medžiagomis (humusu), kurias jie išskiria. Ekologiškose dirbamose žemėse yra 200–500 sliekų viename m², kai tuo tarpu įprastose dirbamose žemėse yra 16–18 sliekų viename m².
  • Jei dirvožemyje yra 230 sliekų m², tai reiškia, kad 1 hektare yra 2,5 t sliekų.
  • Dirvožemyje, kuriame yra 600 sliekų 1 m², per metus gali būti pagaminama 80 t humuso hektare (geriausiu atveju).
  • Sliekų „takai“ gali būti 2 m gylyje. Savo suformuotame „tunelyje“ sliekas gyvena apytiksliai 10 metų, jei jis paliekamas ramybėje, o šie „tuneliai“ išlieka dar 10 metų ir jais „naudojasi“ kiti vabzdžiai.

Kita HiPP veikla biologinės įvairovės išsaugojime

„Biologinės įvairovės pavyzdinis verslas“ ypatingą dėmesį skiria ūkininkavimui ir biologinės įvairovės gerinimo galimybėms šioje srityje. HiPP darbuotojai, kaip ir moksleiviai, studentai ir kitos suinteresuotos grupės, jau turi pirmąją šio projekto patirtį, nes HiPP siūlo reguliarias ekskursijas po ūkį, kad įgauta patirtis būtų „apčiuopiama“ ir lengvai prieinama visoms suinteresuotoms grupėms.

Vokietijos federalinio aplinkos fondo (DBU) parama

Dėl gerų rezultatų ir pozityvios šio projekto patirties, mes nusprendėme išplėsti eksperimentą su daržovių ir grūdų auginimu. Kartu su kitomis Ekologinio maisto gamintojų asociacijos (AöL) įmonėmis iki 2016 m. HiPP nagrinėjo biologinės įvairovės išsaugojimo metodus ūkininkaujant didesnėje dalyje ūkių.

Požiūris ir tikslas

Pagrindinė užduotis yra sukurti biologinės įvairovės registravimo ir įvertinimo sistemą, vertinti ir apibrėžti rezultatus taip, kad juos būtų galima patikimai ir skaidriai perduoti maisto įmonėms. Nors reikėtų atsižvelgti į konkrečiam ūkiui svarbias rūšis ir jų funkcijas („valdymu pagrįsta biologinė įvairovė“), tačiau labai svarbu atkreipti dėmesį į tas rūšis ir biotopų įvairovę, kurie svarbūs gamtos apsaugai („gamtos apsaugos biologinė įvairovė “).

Kartu su „AöL“, Miuncheno technikos universitetu, Hanoverio Leibnizo universitetu ir verslo partneriais tiriame ūkininkavimo poveikį biologinei įvairovei ekologiškų maisto produktų vertės grandinėje. Bus atlikti praktiniai žingsniai, kaip gali būti patobulinta ši grandinė. Ilgainiui galime pateikti naudingus patarimus HiPP gamintojams dėl ekonomiškai efektyvių priemonių biologinei įvairovei išsaugoti ir tokiu būdu padidinti gamintojų, siekiančių saugoti biologinę įvairovę, skaičių.